Pristatyta „Sovietmečiu statytų daugiabučių butų atnaujinimo gid“ pirmo etapo tyrimo rezultatai

Daugiau nei pusė lietuvių gyvena sovietmečiu statytuose daugiabučiuose. Viešojoje erdvėje sutinkama informacijos, jog šių daugiabučių tarna- vimo laikas nuo pastatymo dienos neturėjo viršyti 30–50 metų, tad galima teigti, kad daugiau nei pu- sės lietuviško būsto fondo planuotas galiojimo ter- minas jau baigėsi. Statybos kokybė dažnai buvo aukojama dėl greičio ir plano įvykdymo, todėl apie masinės statybos problemas, renovacijos galimy- bes ir iššūkius diskutuojama jau nuo 1979-ųjų.

Iš viso Lietuvoje atnaujinti tik 2478 daugiabučiai, maždaug po 400–500 per metus, o tai reiškia, kad paskutinis iš likusių 31 772 daugiabučių bus atnaujintas maždaug 2100 metais. Akivaizdu, kad ilgainiui šių pastatų transformacija bus vis aktua- lesnė, o dabartiniai atnaujinimo mastas ir greitis yra gerokai per maži.

Per tris nepriklausomybės dešimtmečius visuo- menė nestovėjo vietoje – masinė automobilizacija ir liberalesnis planavimas paskatino nevaldomą priemiestinių miesto teritorijų plėtrą. Kardinaliai pasikeitęs privačios ir viešos turto nuosavybės santykis iš esmės pakeitė gyventojų požiūrį į būstą. Tik atgavus nepriklausomybę sovietmečio mikrorajonai tapo naujos liberalios visuomenės naujai įgytų laisvių manifestacijos vieta, kurioje gyventojai, gerindami savo gyvenamąją aplinką, griovė sienas, jungė svetaines ir virtuves, stikli-
no ar plėtėsi į balkonus. Individualistinis ir gan atsainus požiūris į kolektyvines erdves ir bendrą nuosavybę sumažino mikrorajonų patrauklumą, planavimo normos nebeatitiko tų dienų poreikių, saugumo, šiluminės varžos, automobilių stovėjimo ir kitų reikalavimų.

Apie būsto renovacijos ir mikrorajonų transfor- macijos problemas Lietuvoje jau parengta daug mokslinių ne tik menų, bet ir socialinių mokslų
bei kitų sričių straipsnių, disertacijų, tyrimų ir kitos medžiagos. Prie šios temos vystymo smarkiai prisidėjo ir šio projekto komanda, taip pat prieš daugiau nei penkerius metus KTU pradėta „Mi- krorajonų transformacijos strategijų“ studija, kuri analizavo daugybę su mikrorajonų transformacija susijusių urbanistinių ir viešųjų erdvių pertvarkymo problematika bei strateginiu ir erdviniu planavimu susijusius aspektus. Matyti, kad pamažu naujų urbanistinių transformacijų idėjų, modelių ar re- komendacijų spektras tirpsta, todėl buvo priimtas sprendimas žengti žingsnį gilyn ir išanalizuoti Lie- tuvoje mažiau nagrinėtą aspektą – standartizuo- tos masinės statybos gyvenamųjų pastatų vidaus transformaciją.

Per paskutinius 20 metų vidutinis naujas lietuvio būstas sumažėjo nuo 81,2 kv. m (1999 m.) iki 56,5 kv. m (2018 m.). Tai rodo, kad tolydžio įperkame vis mažiau ploto, o naujas būstas darosi sun-

kiau prieinamas vidutines pajamas gaunančioms šeimoms. Dabar kritiškai apžvelgus NT rinkos pro- duktus matyti, kad tipinis ekonominės klasės pro- jektas dažnai siūlo mažiau ploto, viešųjų erdvių, žalumos, socialinės infrastruktūros ir paslaugų nei būstas sovietiniame mikrorajone. Dažnai jaunai šeimai kyla dilema: pirkti naujos statybos būstą ar rinktis seną, bet erdvesnį? Ši dilema yra šio tyrimo leitmotyvas, kuriuo siekiama parodyti ir įrodyti, kad senos statybos būstas yra nepelnytai nuverti- namas, o jo potencialas – dar neišsemtas.

Masinės statybos, surenkamas, standartizuotas būstas gali būti taip pat masiškai, standartizuotai transformuojamas. Esminė kolektyvinio būsto transformacijos problema – individualistiniai ats- kirų pastato konstrukcijų sprendimai. Gerindami savo gyvenamąją aplinką, žmonės dažnai ryžtasi labai pavojingiems ir neatsakingiems sprendi- mams, negalvoja apie pasekmes ir nesitaria su specialistais, o tai gali turėti skaudžių pasekmių, todėl svarbu nuolat šviesti visuomenę apie saugius, atsakingus ir legalius būsto renovacijos būdus.

Daugiabučių butų atnaujinimo gidas – paprastas ir suprantamas standartinių sprendimų rinkinys, kuris iliustruoja masinės statybos daugiabučių transformacijos galimybes, taip pat pateikia reko- mendacijų daugiabučių butų savininkams ir admi- nistratoriams, kaip tvariai ir saugiai modernizuoti, pritaikyti šiuos pastatus dabartiniams poreikiams.

Džiaugiamės galėdami pristatyti tyrimo leidinį: https://issuu.com/luit…/docs/atnaujinimo_gidas_-_tyrimas

XII Lietuvos urbanistinis forumas

Vilniuje 2018m. lapkričio 21-22 d. vykusio XII Lietuvos urbanistinio forumo tema – tvari, saugi, įtrauki, prieinama ir klimato kaitos sukeliamoms grėsmėms atspari miestų ir gyvenviečių aplinka. Pirmą kartą dvi dienas vykęs forumas daug dėmesio skyrė svarbiausiam šalies erdvinio vystymosi ir urbanistinės plėtros dokumentui – Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajam planui (LRBP). Taip pat forumo metu klausta, kokie yra galimi Lietuvos erdvinio vystymosi scenarijai? Kaip strateginis ir teritorinis planavimas gali šiuos scenarijus įgyvendinti? Kaip planuojant teritorijas gerinti žmonių gyvenimo kokybę – planuoti atvirus, įtraukius ir inovatyvius miestus bei gyvenvietes, mažinti socio-ekonominę nelygybę, neigiamą poveikį aplinkai bei kitus miestams būdingus procesus?

Pirmoji forumo diena skirta šventinis forumo atidarymo renginiui, kurio metu sveikinimo žodį tarė Maria Christin Lundqvist, Švedijos ambasadorė Lietuvoje bei Robertas Dargis, LNTPA asociacijos valdybos pirmininkas, taip pat pranešimą skaitė Erion Veliaj, Tiranos miesto meras, tema „Miestų urbanistinio planavimo kultūra: sėkmingi pokyčiai Tiranoje“. Vėliau, sekusi panelinė disusija  skatino dalyvius atsakyti į klausimą, ko Vilniaus ir Tiranos miestai galėtų pasimokyti vieni iš kitų. Antroji forumo diena skirta teminiams forumo pranešimams: pristatyta Strateginio planavimo ir biudžeto formavimo sistemos pertvarka (pristatė  Darius Sadeckas LR finansų viceministras), taip pat apžvelgta Nacionalinė pažangos programa (NPP) (pristatė Virginija Baniūnienė vyresnioji patarėja, LR vyriausybės kanceliarija) bei pristatytas Lietuvos Respublikos tertitorijos bendrasis planas (LRBP) (pranešėjas Marius Narmontas LR Aplinkos ministerija). Vėliau dalyviai klausėsi įtraukiančių pranešimų iš Johan Van Reeth, tema „Urbanistinio planavimo vakar ir šiandien: pamokos iš Belgijos“  bei „Pažangių ir atsparių miestų planavimas: tarp valdymo, transformacijos ir integracijos“ (pranešėja Daiva Jakutytė-Walangitang, Austrijos Technologijos Institutas). Antroji antrosios forumo dienos dalis skirta paralelinėms diskusijoms (dirbtuvėms) bei atvirai diskusijai- pristatymui apie planavimo gerąsias praktikas.

Forumo organizatorius: Aplinkos ministerija
Forumo koordinatorius: asociacija Lietuvos Urbanistinių Inovacijų Tinklas (LUIT)
Forumo partneriai: Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos Architektų Rūmai (LAR), Lietuvos Architektų sąjunga (LAS), Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA), Būsto energijos taupymo agentūra (BETA).

Daugiau informacijos apie renginį bei akimirkų iš jo rasite: urbanistinisforumas.lt 

XI-asis urbanistinis forumas

Kokia yra Lietuvos miestų vizija ir ateitis?

Į šį klausimą ieškome atsakymų jau nuo Lietuvos nepriklausomybės, o kasmetinis urbanistinis forumas šiais metais to klaus jau vienuoliktąjį kartą. Nors Lietuvoje urbanistiniai procesai bando neatsilikti nuo Europos planavimo tendencijų, kol kas matomas didelis atotrūkis tarp Lietuvos ir vakarų Europos miestų. Socialinės, kultūrinės ir ekonominės problemos urbanistiniuose projektuose lieka dažnai nepaliesti, apsiribojama tik fizinės aplinkos planavimu, todėl miestų transformacijos procesuose dažnai trūksta kompleksinio požiūrio. Šiais metais urbanistinis forumas kviečia prisidėti prie Lietuvos urbanistinės chartijos, kurios užduotis – sudaryti prielaidas racionaliam ES miestų darbotvarkės (EU Urban Agenda) įgyvendinimui ir šalies urbanistinės sistemos optimizavimui. Klausime ir diskutuosime, kaip įtvirtinti tarpinstitucinio bendradarbiavimo praktiką, nuo ko pradėti formuojant Lietuvos urbanistinės politikos viziją ir kuo naudinga didesnė savivaldybių autonomija.
2017 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija, Panevėžio miesto savivaldybė, Lietuvos urbanistinių inovacijų tinklas (LUIT) ir Lietuvos Nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA) kartu su kitais partneriais organizuoja XI Lietuvos urbanistinį forumą, kurio tema – Lietuvos urbanistinė vizija.
XI urbanistinis forumas kviečia architektus, urbanistus, miestų administracijos bei bendruomenių atstovus, nekilnojamo turto vystytojus bei visus, kurie domisi miesto kūrimo ir jo atsinaujinimo procesais ar aktyviai domisi tvariu miesto gyvenimu.
Forume turėsite galimybę dalyvauti interaktyviose diskusijose, kūrybinėse dirbtuvėse bei ekskursijose. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija įvertins ir apdovanos geriausius Lietuvos architektūros ir urbanistikos projektus.

 

Urbanistinio forumo rezoliucija pasirašyta

2016-uosius baigiame džiaugdamiesi jog tęsiant tradicijas, prieš Kalėdas pasirašyta X-oji Lietuvos Urbanistinio Forumo Rezoliucija. Rezoliucijos tikslas – apžvelgti Lietuvos urbanistinio planavimo ir projektavimo problematiką, įsiklausyti į forumo dalyvių rekomendacijas ir teikti siūlymus dėl veiksmų reikalingų siekiant užtikrinti miestų ir gyvenamų vietovių darnų vystymąsi. Primename jog X-ojo forumo tema „Miestų atgaivinimas“. Renginio metu vyko apskritojo stalo diskusijos temomis: „Miesto ekonominis gyvybingumas“, „Gyvenamųjų rajonų kompleksinė renovacija“ ir „Visuomenės dalyvavimas urbanistiniame planavime“. Šiemet buvo didelė garbė ir atsakomybė LUIT atstovams prisidėti prie forumo organizavimo, apskritojo stalo diskusijų moderavimo ir rezoliucijos rašymo. Dėkojame visiems dalyviams, organizatoriams ir rėmėjams! Tikimės jog dokumentas neguls stalčiuje, o bus pagrindas bent keliems žingsniams stipresnių miestų link. Rezoliuciją galite rasti ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos puslapyje: http://www.am.lt/VI/files/File/TPUAD/SCAN0005.PDF